žėlaunas

מėlaũnas, -à adj. (2) J, žė̃launas, -a (1) Grš; KŽ gedulingas: Mišios žėlaunas už dūšias Jzm. Tas vaikas paėmė juodą žėlaũną skarikę Erž. Jau paskutinę tą žė̃launą večerę pavalgė Plt. O, mano vyreli, padėkavok savo susiedėliams už žėlaunus žodelius, už tas daineles JD1186. Visus ant žėlaunų pietų prašė Tat. O medė[je], pry ubagelio pakajaus, taip puikiai giedojo paukštelis, tokiais žėlaunais balsais LTR(ž.). | prk.: Sakydavo, jau reik užgriežt žėlaũną maršą [vaikinui, kuris draugauja su mergina] Sk.

žėlaunaĩ adv. NdŽ: Ta motriška liuob ateis žėlaunaĩ apsidariusi Skd. Bėrasis žirgelis žėlaunaĩ padengtas JD693.